Konsuliniai pareigūnai gali:

• išduoti asmens grįžimo pažymėjimą užsienyje praradus pasą ar kitą kelionės dokumentą;
• išduoti atitinkamas pažymas užsienyje praradus vairuotojo pažymėjimą ar transporto priemonės registravimo liudijimą;
• priimti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės;
• priimti prašymus Lietuvos Respublikos pasui gauti ar keisti;
• priimti gyvenamosios vietos deklaracijas iš piliečių, išvykusių iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, jei tai nebuvo padaryta Lietuvoje; 
• priimti Lietuvos Respublikos piliečių prašymus pakeisti, ištaisyti ir papildyti civilinės būklės aktų įrašus;
• tarpininkauti dėl archyvinių pažymų gavimo;
• tarpininkauti dėl teistumo (neteistumo) pažymų gavimo;
• išduoti teisės aktų numatytas konsulines pažymas;
• atlikti notarinius veiksmus;
• atlikti konsulinį dokumentų legalizavimą;
• tvarkyti užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių karinę įskaitą;
• suteikti informaciją ir išduoti leidimus dėl palaikų parvežimo į Lietuvą;
• užsienyje praradus pinigus, suteikti informaciją, kokiais skubiausiais būdais artimieji Lietuvoje gali pervesti pinigus į užsienį;
• esant būtinybei susitikti su sulaikytais Lietuvos Respublikos piliečiais ir aplankyti juos įkalinimo vietose;
• reikalauti, kad užsienyje suimtų ar nuteistų Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu būtų laikomasi tos užsienio valstybės įstatymų ir tarptautinių sutarčių;
• rinkimų metu sudaryti galimybę Lietuvos Respublikos piliečiams balsuoti diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose;
• išduoti Lietuvos Respublikos vizas užsienio valstybių piliečiams;
• priimti užsienio valstybių piliečių prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.

   Konsuliniai pareigūnai negali:

• vykdyti kelionių agentūrų, vertėjų ar gidų funkcijų;
• teikti laidojimo bendrovių paslaugų;
• teikti banko ar pašto paslaugų;
• tarpininkauti dėl įsikūrimo, įsidarbinimo užsienio valstybėse, dėl užsienio valstybių vizų, leidimų gyventi ar dirbti jose, gavimo;
• aprūpinti nakvyne ar kitokia gyvenamąja patalpa;
• užtikrinti gydymo ar įkalinimo įstaigose geresnį aptarnavimą, nei jis teikiamas vietos gyventojams;
• iš savo asmeninių lėšų skolinti ar kitaip duoti pinigų, samdyti advokatą, apmokėti ligoninės, viešbučio ir kitokias sąskaitas; 
• daryti įtaką ar kaip nors kitaip kištis į užsienio valstybės teisėsaugos ir kitų institucijų darbą.